- didžburnis
- didžbur̃nis, -ė adj., smob. (2), didžbùrnis (1) Šd žr. didžiaburnis: Man jis negražus, toks didžbur̃nis Gs. Ar ir toj didžbùrnė [mergina] buvo atėjus? Rdm. Jų vaikeliai buvo tokie didžburnė̃liai (riebūs) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.